Netradicinė diena

Šių metų gruodžio 13-ąją SMC direktorė D. Razminienė kvietė visą SMC pedagoginę bendruomenę pasimokyti netradicinėje aplinkoje – Tytuvėnų piligrimų centre. Tai – viena iš edukacinės programos „Piligrimystės istorija: integraciją į ugdymo turinį“ dalių.

Tūkstančius metų gyvuoja religinės piligrimystės tradicija. Tai – dvasinių motyvų skatinama kelionė aplankyti šventųjų vietų ar šventų objektų, susitikti su dvasiniais lyderiais ir religijos vadovais. Tradicine religine prasme, piligrimystės vietos susijusios su religijos atsiradimu, jos įkūrėjų, pranašų, šventųjų gyvenimu ir mirtimi, jų relikvijomis. Daug tradicinės religinės piligrimystės vietų susiję su įvairiais religiniais mistiniais reiškiniais: apsireiškimų vietos, malonėmis garsėjančių paveikslų ar skulptūrų vietos, kitos stebuklingų galių (pvz., šventi šaltiniai) turinčios vietos. Be to, piligrimystės vietos – tai ir religijos administraciniai centrai, dvasinių autoritetų gyvenimo vietos.

Tačiau šiandien aktualu ir kitos piligrimystės vietos – tai administraciniai religijos centrai (pvz., Vatikanas). Katalikų Bažnyčia sąvoka „šventovė“ nusako „bažnyčią ar kitą šventą vietą, kur tikintieji gausiai atlieka maldingas keliones skatinamo ypatingų religinių motyvų pritariant vietos ordinarui“.

Pastebima ir pakitusi piligrimystės samprata. Šiandien piligrimine kelione išreiškiamos skirtingos vertybės, asmeninis ir kolektyvinis tapatumas. Išskiriamos tradicinės (religinės) ir modernios (sekuliarios) piligriminės kelionės. Modernia piligrimyste asmuo siekia išreikšti skirtingas gyvenimo vertybes, tačiau dažniausiai išreiškiamos tautinės, kultūrinės ir sporto vertybės.

Piligrimystė turi ir simbolinę reikšmę. Tai kelionė ne tik į išoriškai apčiuopiamą vietą, bet taip pat kelionė į save savo vidaus erdves. Piligriminė kelionė išsilaisvinimo ir apsivalymo kelias, kurį perėjęs maldininkas persikelia iš žemiško pasaulio į šventybės karalystę.

Edukacinėje programoje pristatomi pagrindiniai modernios piligrimystės geografiniai tikslai, nagrinėjamas religinės ir modernios piligrimystės santykis, išskiriami pagrindiniai tradicinės religinės bei modernios piligrimystės skiriamieji bruožai Kelmės rajone. Programa skirta pedagoginės bendruomenės nariams – tobulinti bendrąsias asmens ir sociokultūrines kompetencijas pažinimo, mokymosi mokytis, atvirumo pokyčiams ir komunikacijos srityje.

19 SMC bendruomenės narių vyko į Tytuvėnus. SMC mokytojos: I. Ridikienė ir A. Urbonaitė – pakvietė SMC besimokančius suaugusiuosius į bendruomenės namus, kur papasakojo šių namų istoriją. Čia buvo surengta rankdarbių mugė, kur kiekvienas galėjo įsigyti meduolį ir ragaišį, kvepiantį Kalėdomis, pasirinkti sau malonų kūnui aliejuką, muilą ar kitą kūno priežiūros priemonę, pagražinti namus mielais rankdarbiais ar pamaloninti pilvelį įvairiais skanėstais: pagardais, mišrainėmis, uogienėmis, medumi ir t. t. Visa tai pirkdami aukojome pinigėlius šiems namams ir Tytuvėnų apylinkių vargingiau gyvenančioms šeimoms.

Vėliau vykome į Piligrimų centrą, kur dalyvavome edukacinėje programoje „Piligrimų gira“. Vienuolis ne tik atskleidė giros gamybos paslaptis, bet kalbėjo ir apie žmogaus vertybes, leidžiančias siekti ramaus ir visaverčio gyvenimo…