Istorijos mokytojų edukacinė išvyka ,,Įvykiai ir dokumentai, lėmę Lietuvos istorinę raidą“

Šiemet švenčiame atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetį. Istorijos mokytojų užduotis – jaunajai kartai objektyviai perteikti Lietuvos istorijos įvykius. Siekdami įgyvendinti šitą uždavinį, rajono istorijos mokytojai organizavo edukacinę išvyką ,,Įvykiai ir dokumentai, lėmę Lietuvos istorinę raidą“.

Išvykos metu istorijos mokytojai Vilniuje aplankė vietas, susijusias su Lietuvos valstybės atkūrimu, istorinius pastatus, kuriuose vyko susirinkimai ir renginiai, padėję sukurti palankias aplinkybes 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto pasirašymui. Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namuose (buvusiame Štralio name) išsamiai susipažinome su ekspozicija ,,Kelyje į nepriklausomą valstybę 1863-1918 m.”.

Lankytojus pasitinka išlikusios afišos, kurios primena, kad XX a. pr. žmonės noriai rinkosi į spektaklius, koncertus, lietuviškus vakarus. Čia surinkta išsami informacija, daiktiniai ir rašytiniai šaltiniai apie Nepriklausomybės Akto signatarus. Matome, kad tai buvo išsilavinę, talentingi, ryžtingi žmonės, jau iki 1918 m. spėję daug pasiekti. Gausiausia ekspozicija skirta dr. J. Basanavičiui. Stebina jo nuveiktų darbų apimtis: parašė apie 40 studijų iš istorijos, archeologijos, kultūros istorijos, etnografijos, folkloristikos, kalbotyros, sanitarijos, apie 140 įvairių straipsnių, sudarė ir išleido tautosakos rinkinių, taip pat subūrė Lietuvių mokslo draugiją.

Na, o kelmiškių akys labiausiai krypo į kraštietį, J.Smilgevičių, Lietuvių konferencijos Vilniuje dalyvį, Lietuvos Tarybos narį, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą ir Steigiamojo Seimo narį.

Kylant laiptais į trečiąjį Signatarų namų aukštą, ima stipriau plakti širdis. Artėjame į vietą, kur 1918 m. vasario 16 d. buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. Čia šiuo metu visuomenei pristatomas prof. Liudo Mažylio Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Politiniame archyve rastas 1918 m. Nutarimas dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo. Dokumentas akylai saugomas ginkluotų pareigūnų, tai atskleidžia vietos ir dokumento svarbą mūsų istorijai.

Per šimtmetį, kaip ir bet kuriuo istoriniu laikotarpiu, Lietuva išgyveno ir daug tragiškų įvykių. Vienas iš jų – holokaustas. Plačiau su šiais įvykiais supažindino žmogus daug domėjąsis šia tema, knygos ,,Holokaustas Žemaitijoje“ bendraautorius Ch. Bergmanas.

Kelionės metu taip pat lankėmės Pažaislio vienuolyne, kurio teritorijoje palaidotas carinės Rusijos himno ,,Dieve, apsaugok carą“ (1833 m.) autorius Aleksejus Lvovas. Įdomu, kad šio  rusų smuikininko, kompozitoriaus, dirigento, visuomenės veikėjo paveikslas yra Kauno rotušėje ir mums pasisekė jį pamatyti, nors šiuometu jis nėra eksponuojamas.

R. Drungėlienė, Šaukėnų Vlado Pūtvio-Putvinskio gimnazijos

istorijos mokytoja metodininkė,

D. Eitmantienė, ,,Kražantės“ progimnazijos

istorijos mokytoja metodininkė